Demonai senovės Artimuosiuose Rytuose

Senovės Artimuosiuose Rytuose tikėjimas demonais buvo svarbus pasaulėžiūros aspektas. Dvasios ir demonai darė įtaką kasdieniam žmonių gyvenimui.

Dvasios priklausė dieviškajam pasauliui, bet už dievus jos buvo žemesnės. Dievai įtvirtino tam tikrą tvarką pasaulyje. Jie galėjo įsikišti į žmonių gyvenimus atlygindami jiems už gerus darbus ar bausdami už blogus. Būtent dvasios dievų vardu tą atlygį ar bausmę nešdavo. Priklausomai nuo dievų sprendimo, dvasios galėjo nešti žmogui sėkmę (palaiminimą) arba nelaimę (prakeiksmą). Taigi dieviškoje tvarkoje savo vietą turėjo ne tik žmogų globojančios, palaiminimą ir laimę nešančios dvasios, bet ir žmogų varginančios, nelaimę, ligą ir mirtį nešančios dvasios.

Už dieviškosios tvarkos ribų viešpatavo chaosas. Tai buvo demonų, piktųjų dvasių karalystė. Jie taip pat galėjo įsiveržti į tvarkos pasaulį ir pulti žmogų. Kartais demonų puolimo pasekmė būdavo liga, pavyzdžiui, galvos skausmas, depresija, epilepsija, negalia ar beprotybė.

Norint kovoti su blogomis dvasiomis, pirmiausia reikėjo nustatyti jų tapatybę. Piktosioms dvasioms išvaikyti tekdavo kviestis priešiškas pajėgas: dievus ar gerąsias dvasias. O jei piktąsias dvasias būtų prišaukusi dievo rūstybė, tą dievą reikėdavo permaldauti užkalbėjimais ir įvairiais ritualais.