Neraugintos duonos šventė

Neraugintos duonos šventė greičiausiai kilo iš žemės ūkio ritualo, kuris vėliau buvo susietas su Perėjimo švente. Šventė truko bent septynias dienas ir prasidėdavo penkioliktą pirmo mėnesio dieną.

Šventės laikas sutapo su miežių derliaus nuėmimo metu. Prieš kepant duoną iš naujų grūdų, senasis raugas turėjo būti pašalinamas iš žmonių namų idant vieną savaitę būtų valgoma nerauginta duona, o vėliau būtų gaminama tik iš naujojo raugo. Ritualas simbolizavo „naują pradžią“ ir atsiribojimą nuo praeities.

Leviticus 23:5-6 neraugintos duonos šventė minima atskirai. Tuo tarpu Exodus 12:15 šventė susieta su Pascha – raugas simbolizavo Išėjimo „didžiulį skubėjimą“ ir Izraelio, kaip Dievo išrinktosios tautos, pradžią.