Palapinių šventė (Sukkot)

Palapinių iškilmės (taip pat žinomos kaip Sukkot šventė) mini keturiasdešimt metų, kuriuos Izraelio tauta praleido klajodami dykumoje. Ši šventė, kaip ir Neraugintosios duonos šventė bei Savaičių šventė, priskiriama piligrimų šventėms (Deuteronomy 16:16). Šiomis dienomis žmonės vyksta į piligriminę kelionę Jeruzalėn ir lanko šventyklą.

Palapinių iškilmių šventimo taisykles randame Leviticus 23:33-43. Šventės metu žmonės nakvojo nedidelėse konstrukcijose, vadinamose „palapinėse“ arba „tabernakuliuose“ (sukkot), kurios priminė keturiasdešimt metų, kuriuos Izraelio tauta, palikusi Egiptą, praleido dykumoje. Viešnagė šiose palapinėse primena jų pažeidžiamumą ir Dievo apsaugos būtinybę.

Iškilmės pradedamos švęsti penkioliktąją tišrei (rugsėjis-spalis) mėnesio dieną ir tęsiasi septynias dienas, o iškilmių pradžioje ir pabaigoje yra šabo, arba visiško poilsio, diena.

Palapinių iškilmės turi daugiau tradicijų: trys augalai („lulav“) ir citrusinis vaisius („Etrog“) surišami kartu ir, pagal žydų tradiciją, nukreipiami ir purtomi keturiomis kryptimis, taip pat aukštyn (dangun) ir žemyn (žemėn). Taip pat įprasta giedoti Psalms 113-118 džiaugsmingai iškilmių nuotaikai pabrėžti. Dėl šios šventės nešamos žinios apie egzistencijos trumpalaikiškumą sinagogoje yra skaitoma Mokytojo knyga.

Šiais laikais paskutinę Palapinių iškilmių dieną švenčiama Simchat Torah, arba Toros džiaugsmas. Skaitoma Pakartoto Įstatymo knygos pabaiga ir Pradžios knygos pradžia, kurios yra Toros pabaiga ir pradžia. Tuomet, Toros ritiniai yra pernešami per sinagogą, juos palydint giedojimu ir šokiais.