Aukuro ragai

Sekant aprašymais, randamais Exodus ir 1 Kings, tiek deginamųjų aukų altoriaus, tiek smilkalų altoriaus kampuose buvo įrengti tam tikri išsikišimai. Šiems išsikišimams pavadinti buvo naudojamas hebrajiškas žodis reiškiantis „ragai (gyvūno)“.

Archeologai rado dešimtis aukurų su ragais tiek Izraelio ir Judo karalystėms priklausiusiose vietose, tiek filistinų gyvenamuose miestuose. Ragų rasta ne tik ant didelių akmeninių altorių, bet ir ant mažesnių smilkalų altorių.

Neaišku, kokia buvo ragų funkcija. Jie galėjo atlikti praktinę funkciją, t. y. užtikrinti, kad auka nenukristų nuo altoriaus. Ragai galėjo turėti ir simbolinę funkciją. Leviticus 4:7 skaitome, kad, kai buvo aukojama tyrinimo auka ar auka už nuodėmes, aukojamo gyvulio krauju turėjo būti patepti kvapiojo smilkalo altoriaus ir deginamųjų aukų altoriaus ragai.

1 Kings 1:50-51 pasakojama, kaip, bijodamas Saliamono, Adonijas laikosi altoriaus ragų tikėdamasis, kad Saliamonas jo neužmuš. Gali būti, kad tvirtai laikydamasis altoriaus ragų žmogus buvo saugomas juridine prasme. Joabas tą patį daro 1 Kings 2:28. Tačiau laikymasis už ragų jam nepadeda – jis vis tiek nužudomas pagal Saliamono nurodymus.

Yra įvairių dabartinių teorijų apie ragų, esančių aukuro kampuose kilmę. Pagal vieną teoriją ragai simbolizuoja ant aukuro paaukotus gyvūnus. Pagal kitą teoriją tokie aukurai su ragais kildinami iš Sirijos aukurų ir kulto objektų. Šie aukurai buvę bokšto formos ir atvaizdavo paprotį atlikti religinius ritualus ant stogų, pavyzdžiui, deginti smilkalus. Tokie ritualai minimi, pvz., Jeremiah 19:12-13 ir 32:29.