Pranašas Senajame Testamente: potremtiniai pranašai

Senojo Testamento pranašiški tekstai, parašyti po Babilonijos tremties, kartais yra vadinami „po tremties parašytos pranašystės“. Paprastai jiems priskiriami: Deuteroizaijas, Tritoizaijas, Joelis, Abdijas, Agėjas, Malachijas.

Potremtiniai pranašai nuo ankstesnių pranašų skyrėsi šiais aspektais:

Pagrindinė klasikinių pranašų žinia buvo, kad Dievas teis Izraelio tautą. Tačiau potremtinių pranašų pranašystėse ši žinia pamažu nustumiama į paraštes. Šio laikotarpio pranašai teigia, kad tremtis yra bausmė už žmonių padarytas nuodėmes. Šiai bausmei įvykus, yra daugiau galimybių tikėtis geresnės ateities (žr., Pvz., Isaiah 40: 2).

Vėliau, po tremties, žydų bendruomenei iš naujo atsikuriant, net iš kelių pranašų girdimas atgailos ir atstatymo akcentavimas: Dievas nori pakeisti savo žmonių požiūrį ir elgesį. Pavyzdžiui, pranašas Zecharijas skatina žmones būti teisiais (žr., pvz., Zechariah 8:16-17).

Topic_1033_klasikiniai pranašai kartais kritiškai vertino šventyklą ir tarnavimą šventykloje. Pavyzdžiui, pranašas Jeremijas kritikuoja žmones, kurie mano, jog jie yra saugūs tol, kol šventykloje yra garbinamas Dievas (žr. Jeremiah 7: 1-4). Jeremijo žinia yra tokia: žmonės turi pakeisti savo gyvenimą, tik tada jie bus saugūs.

Tuo tarpu potremtiniai pranašai teigiamai vertina šventyklą. Agėjas ir Zacharijas grįžusius iš tremties ragina pradėti atkurti tarnavimą šventykloje. Šio požiūrio pasikeitimo priežastis gali būti ta, kad po tremties žydų bendruomenė nebeturėjo savo politinės struktūros. Šventykla galėjo būti kaip alternatyvi žmonių suvienijimo institucija.

Viena išimtis yra Tritoizaijas. Šiame tekste pranašas priešinasi pagrindiniam šventyklos vaidmeniui (žr., pvz, Isaiah 56: 9–12 ir Isaiah 57: 1–13).

Topic_1033_klasikinių pranašų tekstuose Dievo teismas buvo sukoncentruotas į Izraelio tautą. Šie pranašai kreipė ne daug dėmesio į kitų tautų likimus. Tačiau potremtiniams pranašams tai tampa svarbia tema. Daugumoje pranašiškų knygų, parašytų po tremties yra po keletą pranašysčių, skirtų kitoms tautoms, kuriose aprašoma joms gresianti Dievo rūstybė. Babelio griūtis daugelyje knygų yra vertinama kaip ženklas galutiniam Izraelio atkūrimui.

Potremtinės pranašystės tapo labiau „eschatologinės“. Topic_1033_Klasikiniai pranašai pirmiausiai paskelbė tiesiogines žmonių nuodėmių pasekmes. Vėlesni pranašai sutelkė dėmesį į tolimesnę ateitį. Jų įsitikinimu, Dievas turėjo išsamų visos žmonijos istorijos planą. Viskas, kas nutiko pasaulyje, buvo to dieviškojo plano įgyvendinimas.

Topic_1033_Klasikinių pranašų pranašystėse Dievas paprastai kalba tiesiogiai su pranašu. Potremtiniai pranašai dažniau sapnuoja sapnus ir mato regėjimus, kuriuos pranašai vėliau išsamiai apibūdina (žr., pvz., Joel 3: 1).