Tobito šlovės giesmė
1Tada Tobitas tarė:
„Tebūna pašlovintas Dievas,
kuris gyvena amžinai,
nes jo karalystė tveria per visus amžius!
2Jis ir nuplaka, ir pasigaili,
nubloškia į mirusiųjų pasaulio gelmes
ir parveda iš giliosios bedugnės;
iš jo rankos niekas negali ištrūkti.
3Izraelio vaikai, šlovinkite jį tautose,
nes jose jis išblaškė jus!
4Net ten jis parodė savo didybę!
Aukštinkite jį visų gyvųjų akivaizdoje,
nes jis mūsų Viešpats
ir mūsų Dievas.
Jis mūsų Tėvas,
Dievas per amžius!
5Jis nuplaks jus už jūsų nedorus darbus,
bet ir vėl bus visiems jums gailestingas.
Jis surinks jus iš visų tautų,
kuriose esate išblaškyti.
6Kai grįšite pas jį
visa savo širdimi ir visa savo gyvastimi,
darydami, kas teisu, jo akivaizdoje,
jis atsigręš į jus,
nebeslėps daugiau nuo jūsų savo veido.
7Tad dabar pasvarstykite,
ką jis jums yra padaręs;
dėkokite jam visu balsu.
Šlovinkite teisumo Viešpatį,
aukštinkite amžių Karalių.
8Savo tremties šalyje aš jį išpažinsiu,
jo galybę ir didybę
parodysiu tautai, kuri yra nusidėjusi.
Sugrįžkite pas jį, nusidėjėliai,
ir darykite, kas teisu, jo akivaizdoje.
Galbūt maloniai jis pažvelgs į jus
ir bus jums gailestingas.
9Aš savo ruožtu aukštinu savo Dievą,
ir dangaus Karaliuje džiūgauja mano gyvastis.
10Tekalba visa tauta apie jo didybę,
teišpažįsta jį Jeruzalėje.
O Jeruzale, šventasis mieste!
Jis nuplakė tave už tavo rankų darbus,
bet vėl pasigailės teisiųjų vaikų.
11Išpažink Viešpatį, nes jis geras,
šlovink amžių Karalių,
idant jo Padangtė tavyje
būtų atstatyta su džiaugsmu.
12Tepradžiugina jis visus tavo tremtinius,
tepuoselėja visus tavo kenčiančius
per visas ateinančias kartas.
13Visiems žemės pakraščiams švies ryški šviesa:
daug tautų ateis pas tave iš toli toli,
gyventojai tolimiausių žemės pakraščių,
patraukti prie tavęs Viešpaties Dievo vardo,
nešdami savo rankose dovanas dangaus Karaliui.
Karta po kartos giedos tavyje džiaugsmo giesmę,
amžinai tvers išrinktojo miesto vardas.
14Tebūna prakeikti, kas tave įžeidžia blogu žodžiu,
tebūna prakeikti, kas tave užkariauja
ir išgriauna tavo sienas,
tebūna prakeikti, kas nugriauna tavo bokštus
ir sudegina tavo namus!
Bet tebūna amžinai palaiminti,
kurie tave gerbia!
15Tad eik ir džiaukis teisiųjų vaikais,
nes jie bus surinkti
ir šlovins amžių Viešpatį.
Palaiminti, kurie tave myli,
palaiminti, kurie džiaugiasi tavo gerove.
16Palaiminti ir žmonės, kurie sielojasi su tavimi
dėl tavo kančių,
nes jie džiaugsis su tavimi
ir amžinai liudys tavo garbę.
Mano dvasia šlovina Viešpatį,
didįjį Karalių!
17Jeruzalė bus atstatyta
kaip amžinieji jo Namai.
Koks laimingas būsiu,
jeigu mano palikuonių likutis išliks,
kad galėtų pamatyti
tavo garbę ir išpažinti dangaus Karalių.
18Jeruzalės vartai bus statomi iš safyro ir smaragdo,
visos sienos – iš brangakmenių.
Jeruzalės bokštai bus statomi iš aukso,
visos dantytos viršūnės – iš gryno aukso.
Jeruzalės gatvės bus grįstos
rubinais ir Ofyro akmenimis.
Jeruzalės vartai giedos džiaugsmo giesmes,
ir visi jos namai šauks:
‘Aleliuja! Tebūna pašlovintas Izraelio Dievas!’
O palaimintieji šlovins jo šventąjį vardą
dabar ir per amžius“.