Pratarmė
(1) Daug svarbių tiesų mums buvo perduota per Įstatymą, Pranašus ir vėlesnius autorius; dėl jų Izraelio auklėjimas ir išmintis verti gyriaus. (2) Žmonės, susipažinę su tomis tiesomis, turi ne tik patys jas suprasti, bet būdami išminties mylėtojai būti pajėgūs padėti žodžiu bei raštu ir žmonėms, kurie juos mažiau pažįsta. (3) Todėl mano senelis Jėzus, kuris ilgą laiką atsidėjęs lukšteno Įstatymą, Pranašų bei kitų mūsų protėvių raštus ir iš pagrindų juos pažino, ir pats jų paskatintas šį tą parašė apie auklėjimą ir išmintį. (4) Jis tai darė norėdamas, kad mylintys išmintį, susipažinę su jo knyga, darytų didesnę pažangą, mokydamiesi gyventi pagal Įstatymą.
(5) Tad dabar esate kviečiami skaityti ją su dėmesiu bei gera valia ir būti atlaidūs dėl bet kokio pastebėto trūkumo, atsiradusio, nepaisant mūsų kruopščių pastangų, verčiant kai kuriuos posakius. (6) Juk kas iš pradžių buvo pasakyta hebrajiškai, nebeturi lygiai tos pačios prasmės, kai tampa išversta į kitą kalbą. (7) Ne tik ši knyga, bet ir pats Įstatymas, Pranašai bei kitos knygos nemažai skiriasi, skaitomos pirmine kalba.
(8) Trisdešimt aštuntais karaliaus Evergeto viešpatavimo metais atvykęs į Egiptą čia užtikau raštus, iš kurių galima daug ko pasimokyti. (9) Todėl laikiau pareiga skirti šiek tiek kruopštumo ir triūso šiai knygai išversti. Nuo to laiko naudojausi savo įgūdžiais dieną naktį, stengdamasis atlikti darbą ir parengti knygą svetur gyvenantiesiems, kurie nori įgyti išminties ir yra pasiryžę gyventi pagal Įstatymą.
Išminties kilmė
1Visa išmintis ateina iš Viešpaties,
ir pasilieka jame amžinai.
2Pajūrio smiltys, lietaus lašai,
amžinybės dienos – kas gali tai suskaičiuoti?
3Dangaus aukštis, žemės plotis,
bedugnės gelmės – kas gali tai ištirti?
4Anksčiau už visa kita buvo sukurta išmintis;
nuo amžių išmani jos įžvalga.
5Išminties šaltinis – aukštybių Dievo žodis,
jos upeliukai – amžini įsakymai.
6Kam buvo apreikšta išminties šaknis?
Kas perpranta jos išmaningumą?
7Kam buvo atskleistas išminties išmanymas?
Kas perprato jos didžiąją patirtį?
8Tėra tik vienas, išmintingas, šiurpą keliantis,
savo soste sėdintis
9Viešpats. Jis sukūrė ją,
apžiūrėjo ir apsvarstė.
10Jis išliejo ją ant visų savo darbų,
ant kiekvieno gyvo kūrinio pagal savo dosnumą,
apliejo ja jį mylinčiuosius.
Dievo baimė
11Pagarbi Viešpaties baimė yra garbė ir pasididžiavimas,
laimė ir šventės džiugesio vainikas.
12Pagarbi Viešpaties baimė sušildo širdį,
teikdama linksmumo, džiaugsmo ir ilgą gyvenimą.
13Kas pagarbiai bijo VIEŠPATIES, tam viskas baigsis gerai;
mirties dieną jis bus laimingas.
Pagarbi Viešpaties baimė yra Viešpaties dovana;
jis meilei padaro tvirtus takus.
14Pagarbi Viešpaties baimė – išminties pradžia;
ji sukuriama ištikimiesiems dar jų motinos įsčiose.
15Ji amžini žmonijos pamatai
ir jų palikuonims liks ištikima.
16Pagarbi Viešpaties baimė – išminties pilnatvė;
mirtinguosius ji apsvaigina savo vaisiais.
17Visus savo namus ji pripildo rinktinių valgių,
o svirnus – pjūties derliaus.
18Pagarbi Viešpaties baimė – išminties vainikas:
ji leidžia klestėti ramybei ir sveikatai.
19Ji apipila pažinimu ir įžvalgiu supratimu,
ji didžiai pagerbia tuos, kurie jos laikosi.
20Išminties šaknis – pagarbi Viešpaties baimė,
o jos šakos – ilgas gyvenimas.
21Pagarbi Viešpaties baimė toli nuvaro nuodėmę;
būdama su žmogumi, ji nugręžia pyktį.
Kantrumas ir išmintis
22Neteisingas pyktis negali būti pateisintas,
nes pyktis stumia žmogų į pražūtį.
23Kantrus žmogus ramiai laikosi valandėlę,
ir jam grįžta rimtis.
24Valandėlę jis susilaiko netaręs žodžio,
o paskui daugelio lūpos skelbia jo sveiką nuovoką.
25Išminties aruoduose yra išmintingų patarlių,
bet nusidėjėlis bjaurisi pagarbia Viešpaties baime.
26Jei trokšti išminties, laikykis įsakymų,
ir Viešpats jos tau dosniai suteiks.
27Juk pagarbi Viešpaties baimė yra išmintis ir drausmė,
o pasitikintis nusižeminimas jį džiugina.
28Nebūk neklusnus pagarbiai Dievo baimei
ir nesiartink prie jo dviveidiška širdimi.
29Nesielk veidmainiškai su žmonėmis
ir saugok savo lūpas.
30Neaukštink savęs, kad nenupultum
ir neužsitrauktum gėdos.
Viešpats apreikš tavo paslaptis
ir parblokš tave bendruomenės sueigoje,
nes tu neatėjai su pagarbia Viešpaties baime,
ir tavo širdis buvo pilna vyliaus.
