Psalmynas 45

₂Širdis man tvinsta kilniais žodžiais,

kai dedu šias eiles karaliui;

mano liežuvis – kaip įgudusio rašytojo plunksna.

₃Tu viršiji visus vyrus savo grožiu,

tavo kalba sklidina malonės.

Taip Dievas suteikė tau amžiną palaiminimą!

₄Karžygy, sekis kalaviją prie juosmens

savo garbėje ir didybėje!

₅Savo didybėje žygiuok pergalingai

ginti tiesos ir teisumo.

Tavo dešinė tepamoko tave nuostabių darbų!

₆Aštrios tavo strėlės;

jos perveria karaliaus priešų širdį,

ir tautos puola tau prie kojų.

₇Tavo sostas, Dieve,

išsilaikys per amžių amžius,

tavo karališkasis skeptras –

teisingumo skeptras.

₈Tu brangini, kas teisu,

ir nekenti, kas nedora.

Todėl Dievas, tavo Dievas, patepė tave

džiaugsmo aliejumi labiau negu tavo bendrus.

₉Tavo drabužiai kvepia mira, alaviju ir kasija.

Iš dramblio kaulu išpuoštų rūmų

stygų garsai tave linksmina.

₁₀Tarp tavo dvaro didžiūnių yra karalaičių,

tavo sosto dešinėje stovi karalienė,

papuošta auksu iš Ofyro.

₁₁Klausykis, dukterie, įsidėmėk ir įsiklausyk,

užmiršk savo tautą ir tėvo namus.

₁₂Karalius trokš tavo grožio,

nes jis tavo viešpats,

tad turi jam paklusti.

₁₃Tyro žmonės neša tau dovanas,

šalies turtuoliai stengsis tau įtikti

₁₄visokiais turtais.

Karalaitė – rūmuose; kokia ji graži!

Jos apdaras aukso siūlais išsiuvinėtas.

₁₅Savo spalvingu apdaru apsitaisiusi

ji vedama į vidų pas karalių;

pamergės – jos draugių palyda –

atvedamos prie tavęs.

₁₆Lydimos džiūgavimų ir krykštavimų,

jos įeina į karaliaus rūmus.

₁₇Tau tėvus atstos tavo sūnūs;

tu padarysi juos didžiūnais visoje žemėje.

₁₈Garsinsiu tavo vardą per kartų kartas,

todėl tautos girs tave per amžių amžius.