1Dievo Skrynią atnešus ir padėjus palapinėje, kurią Dovydas buvo jai pastatęs, atnašautos deginamosios aukos ir bendravimo aukos. 2Baigęs atnašauti deginamąsias aukas ir bendravimo aukas, Dovydas palaimino žmones VIEŠPATIES vardu 3ir padalijo visiems izraelitams, kiekvienam vyrui ir kiekvienai moteriai, po kepalą duonos, gabalą jautienos ir razinų plokštainį.
4Be to, jis paskyrė iš levitų tarnus prie Skrynios, kad maldautų, dėkotų ir šlovintų VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą: 5Asafas buvo jų galva, Zacharija – pavaduotojas, Jejelis, Šemiramotas, Jehielis, Matitija, Eliabas, Benajas, Obed Edomas ir Jejelis su arfomis ir lyromis; Asafas turėjo skambinti cimbolais, 6o kunigai Benajas ir Jehazielis buvo nuolatiniai Dievo Sandoros Skrynios trimitininkai.
7Tuomet Dovydas pirmą kartą pavedė Asafui ir jo broliams šlovinti VIEŠPATĮ:
8„Dėkokite VIEŠPAČIUI,
šaukitės jo vardo,
skelbkite jo darbus tautoms!
9Giedokite jam,
šlovinkite jį giesme,
pasakokite apie jo nuostabius darbus!
10Didžiuokitės jo šventu vardu;
tedžiūgauja širdis tų,
kurie ieško VIEŠPATIES.
11Pasitikėkite VIEŠPAČIU ir jo galybe,
be paliovos jo veido ieškokite!
12Atsiminkite, kokius nuostabius darbus
jis yra padaręs,
kokius ženklus ir kokius nuosprendžius
jis yra paskelbęs,
13jūs, jo tarno Izraelio palikuonys,
Jokūbo vaikai,
jo išrinktieji!
14Jis, VIEŠPATS, yra mūsų Dievas;
visoje žemėje galioja jo žodžiai.
15Atsiminkite per amžius jo Sandorą,
pažadą, duotą tūkstančiui kartų,
16Sandorą, kurią jis sudarė su Abraomu,
prisiekė Izaokui
17ir patvirtino įstatu Jokūbui –
Izraeliui kaip amžiną Sandorą,
18tardamas: ‘Duosiu tau Kanaano kraštą,
kaip jums paskirtą paveldą’.
19Tada buvote negausūs,
tik saujelė,
tiktai pakeliui,
20klajodami iš tautos į tautą,
iš vienos karalystės į kitą.
21Niekam jis neleido jų engti,
dėl jų barė karalius,
22tardamas: ‘Nelieskite mano pateptųjų,
neužgaukite mano pranašų!’
23Giedok VIEŠPAČIUI, visa žeme,
skelbkite jo pergalę per dienų dienas!
24Pasakokite apie jo šlovę tautose,
apie jo nuostabius darbus visiems žmonėms.
25Juk didis yra VIEŠPATS
ir be galo šlovintinas, šiurpulingesnis negu visi kiti dievai.
26Juk visi tautų dievai – tik stabai,
o VIEŠPATS padarė dangų;
27jo priekyje – garbė ir didybė,
jo buveinėje – jėga ir džiaugsmas.
28Pripažinkite VIEŠPAČIUI, tautų šeimos,
pripažinkite VIEŠPAČIUI garbę ir jėgą!
29Teikite VIEŠPAČIUI jo vardo garbę,
imkite atnašą ir eikite pas jį,
garbinkite VIEŠPATĮ šventą ir didį!
30Drebėk prieš jį, visa žeme!
Iš tikro tvirtai stovi pasaulis;
niekada nebus pajudintas.
31Tesilinksmina dangus, tedžiūgauja žemė,
tesako tautos: ‘VIEŠPATS yra karalius!’
32Jūra ir visa, kas joje, teūžauja,
laukai ir visa, kas juose, tedžiūgauja!
33Visi miško medžiai iš džiaugsmo
teošia VIEŠPAČIUI,
nes jis ateina valdyti žemės.
34Dėkokite VIEŠPAČIUI, nes jis geras,
nes jo ištikimoji meilė amžina!
35Sakykite: ‘Gelbėk mus, Dieve, mūsų išganytojau!
Surink mus ir išlaisvink iš tautų,
kad dėkotume tavo šventajam vardui
ir džiūgautume tavo šlovėje.’
36Tebūna pašlovintas VIEŠPATS, Izraelio Dievas,
nuo amžių per amžius!“
Tada visi žmonės tarė: „Amen!“ ir šlovino VIEŠPATĮ.
37Dovydas paliko ten, prie VIEŠPATIES Sandoros Skrynios, Asafą bei jo brolius nuolatinei tarnybai prie Skrynios pagal kasdienius nuostatus, 38taip pat Obed Edomą drauge su jo šešiasdešimt aštuoniais broliais. Jeditūno sūnus Obed Edomą ir Hosą paliko vartininkais.
39Bet kunigui Cadokui ir jo broliams kunigams jis įsakė pasilikti prie VIEŠPATIES Padangtės, kuri buvo aukštumų alke Gibeone, 40atnašauti VIEŠPAČIUI nuolatinių ryto ir vakaro deginamųjų aukų ant deginamųjų atnašų aukuro pagal visa, kas įsakyta Izraeliui VIEŠPATIES duotame Įstatyme. 41Su jais buvo Hemanas, Jedutūnas ir kiti rinktiniai vyrai, pagal vardus paskirti išreikšti padėką VIEŠPAČIUI, nes jo ištikimoji meilė yra amžina. 42Hemanas ir Jedutūnas turėjo trimitus bei cimbolus groti ir muzikos instrumentus šventajai giesmei pritarti. O Jedutūno sūnūs buvo paskirti vartų sergėti.
43Tada visi žmonės išsiskirstė, kiekvienas į savo namus, ir Dovydas nuėjo namo savo šeimynos palaiminti.